Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

2020m. sezono šildymo-vėsinimo kaštai, vėdinimo reguliavimas, asmeniniai pamąstymai ir įžvalgos

 Štai ir baigėsi pirmasis pilnas mūsų namo šildymo-vėsinimo šilumos siurbliu sezonas. Skubu dalintis sąnaudų suvestinėmis. Taipogi pabandysiu pasidalinti asmeniniais pastebėjimais bei išvadomis, susijusiomis netik su patalpų šildymu-vėsinimu, bet ir patalpų vėdinimu.

Kasmėnesines šildymo sąnaudas su grafikais publikuoju blogo FB pasyroje: LRK Namas Facebook'e

Pirmiausia pateiksiu tiesiog šildymo-vėsinimo sąnaudų suvestines o žemiau savo diletantiškas pastabas, pamąstymus bei paskaičiavimus, kurie tikrai nepretenduoja į eksperto teiginius ir yra tik mano mėgėjiškos prielaidos. Taigi, kam tai neįdomu-neaktualų, tie tas įrašo dalis tiesiog praleiskit, o jei vistik skaitysite, tai prašau nebūti labai kritiškais ;)

Kaip jau esu minėjęs ankstesniuose įrašuose, šilumos siurblys pas mus netik šildo patalpas žiemą, bet ir vėsina jas vasarą (Grindinis šaldymas). Suvestinėje sąnaudų šildymui-vėsinimui neišskirsiu atskirai, - priimtino mikroklimato palaikymo sezonas mūsų name trunka  ne 5-6, o visus 12 mėnesių. Tarkim šį rugsėjį buvo dienų, kai ŠS jau buvo trumpam įjungtas pašildyti, tačiau keletą dienų, kai mus netikėtai aplankė "bobų vasara", patalpas teko ir pavėsinti.

Metų pradžioje name dar negyvenome. Priminsiu, kad tada šildydami name palaikėme 18-19 laipsnių temperatūrą. Vasarą dažnai atvažiuodavome pavakaroti ar paiškylauti savaitgaliais. Tuo metu patalpas vėsinome ir palaikėme 22-23 laipsnių temperatūrą. 

Gyvenant bute, šildymo sezono metu, temperatūra kambariuose svyruodavo 19-21 laipsnių diapazone. To mums atrodė pakankama, lyg ir nejautėme diskomforto. Tiesa, kad jaustis komfortiškai, vien marškinėlių nepakakdavo, tekdavo užsimesti ir ką nors šiltesnio ;) Į naujuosius namus įsikraustėme rugsėjo pradžioje ir jau spalio mėnesį, kai orai lauke ėmė vėsti, supratome, kad tokios temperatūros gyvenant name mums nepakaks. Neturime tikslo kas mėnesį sutaupyti simbolinius keletą eurų ar sumušti "taupumo" rekordus tai ir visas manipuliacijas su šilumos siurblio lauko temperatūrų kreive atlikinėjau orientuodamasis į automatinį 23 laipsnių temperatūros palaikymą viduje. Dabar patalpose stabiliai 22,5-23,5 laipsniai. Užsivilkti pakanka tik marškinėlius. Grindimis dažnai vaikštau basas, - patinka naujosios vinilinės dangos pojūtis :)

Tai tiek tos įžangos. Publikuoju elektros energijos sąnaudų šildymui-vėsinimui suvestinę, paremtą mūsų ŠS pateikiamais parodymais. Berods anksčiau jau rašiau, kad pagal faktą jie gana tikslųs, nes atjungus visus kitus elektros naudotojus name ir palikus įjungtą tik šilumos siurblį, pagrindinio įvado skaitliuko ir ŠS skaitliuko parodymai sutampa. Elektros energijos sąnaudų karšto vandens ruošimui neišskiriu. Tai būtų mažai informatyvu, nes kiekvienos šeimos poreikiai labai individualūs o sąnaudos visiškai nepriklauso nuo konkretaus namo energetinių savybių, o labiau priklauso nuo gyventojų skaičiaus bei jų asmeninių įpročių. Nežinau netgi, kiek konkrečiai kubų vandens dabar sunaudojame. Gyvendami bute sunaudodavome 3-5kubus karšto vandens kas mėnesį. Tiesiog paminėsiu, kad karšto vandens paruošimui per metus "sudegintos" 530kWh ir taip pagaminta 1180kWh šilumos. Metinis karšto vandens ruošimo šilumos siurbliu COP gaunasi ~2,23, kas reiškia, kad karšto vandens ruošimui suvartojama perpus mažiau elektros energijos, nei jos būtų suvartojama naudojant įprastą elektrinį boilerį. Reikia turėti omeny tai, kad šią vasarą name dar negyvenome ir karšto vandens suvartojimas, kai COP būna maksimalus, buvo visiškai nedidelis. Ateinančiais 2021 - aisiais, nuolat gyvenant, šis karšto vandens ruošimo rodiklis turėtų būti geresnis.

Išviso per metus šildymui-vėsinimui sunaudotos  1838kWh, kas pinigine išraiška sudaro 264,51€. Tame tarpe vėsinimas sudaro 368kWh (pagaminta 1093kWh) arba ~50€. TAigi vien šildymas kainavo 214€. Vidutinis metinis šilumos siurblio COP bendrai šildymui-vėdinimui, remiantis ŠS parodymais, gaunasi 2,44.

Dabar pasamprotausiu apie šilumos siurblio COP rodiklį. Mano lentelėje COP paskaičiuotas remiantis mūsų šilumos siurblio skaitiklių parodymais. Prisipažinsiu, skaitant kitų vartotojų, naudojančių ŠS, atsiliepimus FB grupėse, turėjau įsivaizdavimą, kad šis rodiklis mūsų name turėtų būti didesnis. Kaip nekaip, statėme šiltą namą, stengėmės, buvom kruopštūs, broko lyg nepridarėme, tai ir COP tikėjausi bent 3+. Negi "Mitsubishi" šilumos siurbliai tokie prasti, kad "netraukia" iki daugumos kitų gamintojų šiandieninės technikos parametrų? Nemanau...Vadinasi, kad COP būtų aukštesnis, elektros energijos turėtų būti sunaudojama mažiau. Tačiau, jos sunaudojama tiek, kiek sunaudojama ir tai patvirtina "sutikrinimas" su pagrindiniu įvado skaitliuku. Todėl peršasi mintis, kad didesnis turėtų būti pagamintos energijos kiekis. Įrenginys pateikia tokius pagamintos energijos rodmenis, kokius pateikia. Tik kaip šiuos duomenis patikrinti? Negi "mitsubishi" specialiai pamažina pateikiamus pagamintos energijos kiekius? Tai reikštų savęs "žeminimą" konkurentų akivaizdoje, kas būtų absurdiška. Kita vertus, jei pagamintos energijos kiekiai butų pateikiami gerokai aukštesni ir jais tikėtume, tai reikštų, kad mūsų namas "nepavyko" ir yra anei šiltas anei sandarus, nes jo energetiniai poreikiai šildymui būtų dar bent trečdaliu didesni. Šioje vietoje susimąsčiau ir pasidomėjau energetiniais poreikiais analogiškuose namuose, kuriuose šildymui naudojamos dujos. Žinant dujų sąnaudas, pakankamai tiksliai galima pačiam paskaičiuoti realų pagamintos šiluminės energijos kiekį panašiame name. Taigi, pasianalizavus "dujinių" internautų duomenis, mūsų ŠS pateikiami pagamintos energijos kiekiai, kurie ir turėtų būti realūs namo šiluminės energijos poreikiai, atrodo panašūs ir "kvepia" tiesa. Man asmeniškai peršasi išvada, kad dalis ŠS gamintojų, vartotojams per įrenginių sąsajas pateikia klaidingus duomenis apie sunaudotą ir pagamintą energiją, - dirbtinai "padidina" COP rodiklį, taip sukurdami iliuziją apie labai aukštą jų gaminamų įrenginių efektyvumą. Nūdienos pasaulyje tai yra netgi labai tikėtinas scenarijus, bet tai tik mano nuomonė.

Dar vienas asmeninis pastebėjimas, kuris irgi turi įtakos galutinio COP paskaičiavimui. Šilumos siurblys, budėjimo režime, nors ir nešildo patalpų, vistiek naudoja elektros energiją. Mūsų atveju, grynai eksperimentiškai nustačiau, kad budėjimo režime ŠS dirba lyg nuolat uždegta ~50-60W kaitrinė lemputė ir per parą "sudegina" ~1,2-1,5kWh elektros energijos. Konkrečiai mūsų ŠS šią suvartotą energiją fiksuoja ir pripliusuoja prie šildymui arba vėsinimui sunaudotos elektros energijos, t.y. neslepia nuo vartotojo. Kas mėnesį, tokia nenaudingai, vidiniams procesams palaikyti suvartota energija gali sudaryti iki 45kWh, per metus tai būtų ~540kWh. Jei tarkime šio kiekio nevertintume ir atimtume iš įrenginio pateikiamos šildymui-vėsinimui sunaudotos energijos kiekio, tai mūsų atveju metinis COP šildymui-vėsinimui taptų net labai "gražus" - 3,45.

Štai taip elektros energijos sąnaudas fiksuoja mūsų įrenginys budėjimo režimu.Vėsinimas neatliekamas, tačiau budėjimo režime suvartota energija fiksuojama ir skaičiuojama kaip vėsinimo sąnaudos.

Dar pastebėjau, kad lauko temperatūroms svyruojant apie nulį, gana didelę laiko dalį ŠS ne šildo patalpas, o persijungia į užšalimo prevencijos režimą. Atidžiau pasinagrinėjus atskirų gruodžio dienų duomenis, panašu, kad užšalimo prevencijai taipogi sunaudojama nemažai elektros energijos. Tarkim vieną dieną užšalimo prevencijos režime dirbta 20proc. o šildymo 70proc. laiko, o kitą atitinkamai 40proc ir 50proc. Bendrai abi dienas dirbta po 90proc laiko ir nors patalpų šildymo laikas skiriasi ženkliai, abejų dienų elektros energijos sąnaudos labai panašios, praktiškai analogiškos. Kodėl tai pasakoju, viskas lyg normalu, taigi visa energija, kurią įrenginys sunaudoja įkišus jo maitinimo kabelį į rozetę ir yra realios sąnaudos. O pasakoju tai todėl, kad manau, jog visiškai logiška ir iš principo teisinga būtų pateikti tik patalpų šildymui sunaudotą elektros energiją, ignoruojant užšalimo prevencijai suvartotą elektros energiją. Tuomet turėtume daug geresnius patalpų šildymo efektyvumo rodiklius.

Metinė mūsų ŠS veikimo režimų suvestinė:

Taigi, kaip ten yra su kitų gamintojų vartotojams pateikiamais rodmenimis tiksliai nežinau, tačiau mūsų Mitsubishio sąnaudų pateikimo variantas man atrodo sąžiningas ir pakankamai realus, - rodoma visa suvartota elektros energija. Jei šildymo įrenginys naudoja energiją netik šildymo-vėdinimo tikslu, manau tos sąnaudos taipogi turėtų būti fiksuojamos ir pliusuojamos prie realių namo energetinių poreikių tenkinimo. 

Savo nuomonę apie oficialų energetinį namo sertifikavimą išreiškiau FB paskyroje: Namo energetinės klasės sertifikatas

Turėdamas faktinius metinius duomenis, pabandžiau realiai pasižiūrėti, ką finišo tiesiojoje turime. Pasak paskaičiavimų sertifikate metinis energijos poreikis tik šildymui neturėtų viršyti 32,11kWh vienam kvadratiniam metrui. Pagal faktą, netgi pridėjus vėsinimui sunaudotas kWh, turime - 13,7kWh/m² (aukščiau pateiktos lentelės žali laukeliai). Skaičius labai gražus, tačiau tai nėra realus namo energetinis poreikis, nemažą dalį reikiamos energijos sutaupė ŠS. Skaičiuojant ŠS pagamintą energiją (kas yra realūs poreikiai) bei pridėdami ir vėsinimui pagamintą energiją, gauname labai panašų dydį, kaip sertifikate - 33,43kWh/m². Jei minusuotume vėsinimo sąnaudas (sertifikate jos nėra vertintos), tai sertifikato skaičiavimus atitinkantis rezultatas būtų 28proc geresnis, - 25,07kWh/m². Bet visi šie pasiskaičiavimai yra labai sąlyginiai. Nežinau, kokiomis išorės ir vidaus sąlygomis atliekami skaičiavimai sertifikavimui o ir patalpas šildyti galima tarkim iki 20 arba 23 laipsnių, kas abiem atvejais bus priimtina vidaus temperatūra, tačiau sąnaudos skirsis ženkliai. Tačiau akivaizdu, kad rezultatas geras. Smagu, vadinasi pasistatėme tikrai šiltus namus :)

Internete radau tokias normas namo energetiniam vertinimui:

Jei ignoruoti tai, kad neturime atsinaujinančio energijos šaltinio (saulės baterijų ar vėjo jėgainės), kas pasak sertifikatoriaus ir fakte sutrukdė gauti A++ sertifikatą, galiu save pasigirti už pastangas statybose ir diletantiškai teigti, kad pagal faktinį mūsų trobesių "šiltumą", nevertindami vėsinimui sunaudojamos energijos, tikrai turime A++ energetinius poreikius atitinkančius namus. O jei vertinti ne pagamintą, o realiai ŠS sunaudotą elektros energiją šildymui, gauname puikų  metinio poreikio rodiklį 10,96kWh/m² (1470kWh/134,11m²), kuris reiškia, kad gali būti, jog šildymui šiemet išleidome tiek, kiek išleistume gyvendami pasyviame name.

Dabar apie vėdinimą.

Šiuolaikiško namo vėdinimas taipogi labai glaudžiai susijęs su namo energetiniais poreikiais ir nuostoliais. Vienavertus, tinkamai vėdindami ir šildydami patalpas užtikriname maksimaliai komfortišką gyvenamąją aplinką, tačiau, kad ir koks šiuolaikiškai modernus būtų name sumontuotas rekuperatorius, būtent vėdindami išsandariname savo namus ir taip patiriame didžiausius šiluminius nuostolius. Mano diletantiškais paskaičiavimais, mūsų name, su mūsų rekuperatoriumi ir pasirinktu vėdinimo režimu prarandame iki 25 ar net daugiau procentų pagamintos šilumos. Kadangi teko reguliuoti, skaičiuoti ir persiprogramuoti savo rekuperatoriaus darbo režimus, jaučiu pareigą pasidalinti savomis patirtimis ir įžvalgomis apie vėdinimą.

Buvo laikas, kai dar vykstant namo vidaus įrengimui, rekuperatorius pas mus dirbo kaip patalpų šildytuvas, šildantis paduodamą orą elektriniu tenu. Su šia užduotimi jis puikiai susidorojo Kovą šildomės rekuperatoriumi. Vėliau rekuperatorius tiesiog ištisai vėdino patalpas šalindamas drėgmę, kurios atliekant apdailą būna tikrai daug. Įsikrausčius į namą, apie jį buvau visiškai pamiršęs, - oras viduje buvo gaivus o rūpesčių ir reikalų tuo metu pakako ir be jo. Jį vėl prisiminiau gruodį, kai lauke temperatūros pasidarė minusinės o šildymui suvartojamos kilovatvalandės man pasirodė didokos. Patikrinus rekuperatoriaus darbo režimus ir atlikus paskaičiavimus, paaiškėjo, kad visas oras name per parą pakeičiamas iki 12 kartų, tai yra kas 2 valandas pripučiama ir pašalinama 390 kubinių metrų. Akivaizdu, kad to buvo smarkiai perdaug ir tikrai be reikalo laukan leidome nemažą dalį šilumos. Internete susiradau reikiamo oro kiekio skaičiavimo formulę bei vėdinimo normas:

L = L1 × NL (m3/h)
čia:
L1 – oro norma vienam žmogui, m3/hמm.;
NL – žmonių skaičius patalpoje;
20–25 m3/val. vienam žmogui esant minimaliam fiziniam aktyvumui;
45  m3/val. vienam žmogui atliekant lengvą fizinį darbą;
60  m3/val. vienam žmogui atliekant sunkų fizinį darbą.

Mūsų šeimoje 3 asmenys. Aktyvios fizinės veiklos namie nevykdome, taigi kas valandą į mūsų namus reikia patiekti bent 60-75 kubus šviežio oro. Nusprendžiau, kad vėdinsime patalpas kiek intensyviau, taip, kad oras name per parą pilnai pasikeistų 6 kartus. Mūsų namo gyvenamų patalpų tūris ~390 kubų, taigi per parą rekuperatorius turi prapumpuoti ~2340 kubų šviežio oro. Esant tokiam vėdinimui, vienam šeimos nariui per valandą būtų pateikiami 32,5m3 šviežio oro, arba bendrai ~100m3 kas valandą - galima užsiimti ir kiek aktyvesne veikla :)

Kad prapumpuotų tokį oro kiekį, mūsų rekuperatorius Komfovent domekt R450V turėtų visą parą dirbti 25 procentų pajėgumu (maksimali galia 390 kubų per valandą). Rotacinio rekuperatoriaus efektyvumas nėra vienodas visame pajėgumų diapazone. Nusprendžiau išsiaiškinti, kokiu pajėgumu dirbdamas mūsų rekuperatorius maksimaliai gerai grąžina šalinamo oro šilumą paduodamam orui, t.y. kokia galia dirbant pasiekiamas maksimalus efektyvumas. Elektrinio pašildymo tenas pas mus išjungtas, - manau taupiau, kai pritekėjusį vėsesnį orą sušildys ŠS šildomos grindys, visgi ŠS nesunaudoja 100 proc. elektros energijos šilumai gaminti. Be to, paduodant vėsesnį orą ir tinkamai suprogramavus vėdinimo intensyvumą bei laiką, galima norimu laiku, tarkime prieš einant miegoti, laipsniu ar pusantro sumažinti patalpos temperatūras, kas teigiamai atsilieps miego kokybei. Kad paduodamo oro temperatūra drąstiškai nenukristų, ECO režimas rekuperatoriuje suprogramuotas taip, kad nukritus pritekėjimo temperatūrai iki 12,5 laipsnio, ventiliavimo intensyvumas mažinamas tol, kol pritekančio oro temperatūra pasidaro bent 12,5 laipsnio. To pilnai pakanka iki -10 laipsnių lauko temperatūros, - išbandyta pernai. Dabar, kai patalpose temperatūra palaikoma keliais laipsniais aukštesnė, tai norint palaikyti pritekančio oro temperatūrą ne žemesnę nei 12,5 laipsnio, lauke gali būti ir šalčiau. Esant žemesnėms lauko temperatūroms, teną manau tektų įjungti, arba stabdyti vėdinimą, kad išvengtume kondensato vėdinimo vamzdžiuose esančiuose po lubomis.

Nors būna, kad šilumos nuostoliai vėdinant būna minimalūs. Nesuprantu, nuo ko tai priklauso. Gal nuo oro drėgmės? Štai temperatūros lauke esant 0,5 laipsnio:

Grįžtu prie optimalaus intensyvumo bandymo. Štai duomenys, kuriuos pavyko užfiksuoti keičiant srauto intensyvumą ir fiksuojant pritekančio oro temperatūrą, kai lauko temperatūra pastovi:

1,2,3 stulpelis manau aiškūs. 4 stulpelyje matome, kaip kinta pritekančio oro temperatūra didėjant pratekančiam srautui. Akivaizdu, kad minimalus intensyvumas nėra efektyviausias-optimaliausias šilumos mainams. 5 stulpelyje matome, kaip mažėja skirtumas iki patalpos temperatūros, didinant pratekėjimo intensyvumą. Akivaizdu, kad mūsų rekuperatoriui optimaliems šilumos mainams efektyviausias bus 45-55 procentų darbo režimas. Pasirinkau 55 proc. darbo režimą. Esant tokiam režimui, kad per parą pakeistų orą mūsų name 6 kartus, rekuperatorius turės dirbti 6val ir 52 minutes, - apvaliname iki 7 valandų. 7-11 stulpeliai, - mano diletantiški, grubūs paskaičiavimai, turint omeny, kad norint pakelti 390 kubu oro temperatūrą 1 laipsniu, apytiksliai mums prireiktų ~0,1433kWh energijos. Remdamasis tokiomis prielaidomis, hipotetiškai galiu teigti, kad pasirinkęs tokį rekuperatoriaus darbo režimą, per mėnesį galiu sutaupyti iki 60kWh šiluminės energijos (ŠS pagaminta šiluma) lyginant su ištisiniu 25 proc. darbo režimu. Arba iki ~25kWh ŠS šildymui suvartotos elektros energijos, jei tarkim COP būtų ~2,5.

Vėdinimo laikus sudėliojau taip, kad dieną būtų vėdinama daugmaž tolygiai, paskutinį vėdinimą-atvėsinimą atliekant prieš einant miegoti, o naktinis vėdinimas būtų "perstumtas" arčiau ryto, taip pravėdinant-atvėsinant patalpas prieš atsikeliant.

Rekuperatoriaus darbas, kai lauke ~0 laipsnių. Paduodamas oras, keliaudamas per ~5m ilgio padavimo vamzdį pašyla apie 1,5-2 laipsnius. 

Dirbdamas tokiu režimu mūsų rekuperatorius per mėnesį sunaudoja ~23kWh elektros energijos. Pagal mūsų turimą planą, tai tolygu 3,15€/mėn

Kolkas, tokio vėdinimo principo, kokį aprašiau NENAUDOKITE. Tolimesnių stebėjimų metu išryškėjo tokių nuostatų trūkumas vėdinant šaltuoju metų laiku. Detaliau apie tai parašysiu sekančiame blogo įraše apie vėdinimo patirtis. 

Vasaros laikotarpiui reikės pamąstyti, kaip optimaliai suprogramuoti vėdinimą, kad pasinaudojant ECO režimu, intensyvesnis vėdinimas vyktų naktį, taip papildomai padedant ŠS vėsinti patalpas.


Komentarai

  1. Kaip visada platus ir informatyvus straipsnis. Patys paskutinę 2020 metų dieną įjungėme savo rekuperatorių, jį žinoma naudosime ir kaip šildityuvą, bus įdomu kiek "pripleškins". :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sveiki, kiek pamenu darėte temperatūrų reguliavimus atskiruose kambariuose. Ar pasiteisino šis sprendimas?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pasiteisino. Patalpos nevienodai greit syla, tai termostatai tvarkingai ir tiksliai uzdaro konturus. Miegamajame nustateme pora laipsniu mazesne temperatura. Netgi esant atviroms durims ji ten zemesne. O jei durys uzdarytos, tai oras praktiskai nesimaiso ir yra tiek kiek nustatyta. Tiesa, miegamajame konturas retai atidaromas. Antrasyk irgi deciau, vien del patogumo, - galima greit ir tiksliai sureguliuot kolektorius. Tik danfoss termostatu nebeimciau, nieko stebuklingo pagal kaina, manau pigesni taip pat puikiai su uzduotim susitvarkytu

      Panaikinti
  3. Nereikia pamirsti jog serifikate pateikiama silumine energija sildymui, o ne elektros sanaudos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nepamirsau, taigi pateikiau ir duomenis apie pagamintos energijos kieki, tai ir yra poreikis

      Panaikinti
  4. Dėkui už išsamų straipsnį, labai naudinga info. Laukiame kada ir mes galėsime visas sistemas išbandyti :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Skaitau, kad patinka vinilines dangos pojutis, o kokia issrinkote (gamintojas modelis)? Renkuosi sau.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Cia viskas aprasyta ;) https://lrknamas.blogspot.com/2020/03/pvc-viniliniu-grindu-irengimas.html

      Panaikinti
  6. Sveiki,

    Norejau pasiteirauti ar jums nesikondencuoja per salcius ismetimo grotos ir ta sienos dalis aplink. Nes pas mane tai dideli 1m ilgio varvekliai ant sienos ir serksno susale lasai ant pakalimu 1 m spinduliu....:)
    Rekuperatorius I lauka ismeta +4C laipsniu temp ora, kai lauke -10C, tai naturalu,k ad turi susidaryti, bet gal yra koks sprendimas geresnis?
    Vat tokios groteles pas mane 200mm diametro.
    https://www.viskasvedinimui.lt/lauko-groteles/vedinimo-lauko-groteles-ivairiu-spalvu.html

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pasarmojimu buna, bet varvekliu neteko matyti. Gal name dregmes labai daug, kad taip gausiai salancio kondensato susidaro?

      Panaikinti
    2. Sveiki, pradėjo nemažai laiko, ar susitvarkė ta problema? Gal žinote, del ko buvo tie varvekliai? Mes antrą žiemą turime tą pačią problemą-tiek garų išmeta, varveklis milžiniškas. Rekuperatorius įjungtas visą laiką, drėgmė namie apie 40 proc, rekuperatorius toks kur grąžina drėgmės dar. Bet langai nešlampa, nėra jokių didelės drėgmės požymių

      Panaikinti
  7. Dregmes ismetamame vis tiek kazkiek lieka. Ismetime turi buti gerai uzoliuotas skardinis arba pusto polistirolo ortakis, rodos dar su mazu nuolydziu i lauko puse.Man kad nedrekintu isores struktura prakisau 10 cm nuo sienos.Visai netinkamos brangokos " groteles", kurios turi kaip " atmuseja"-oras iseina per sonus-ismeciau.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Šilumos siurblio oras-vanduo montavimas ir paleidimas

Praėjusią žiemą šildymo įrangos dar neturėjome, taigi patalpas šildėme tepalinio radiatoriaus bei rekuperatoriaus teno pagalba. Apie tai plačiau rašiau čia: Šildome namą neekonomiškai Šildymo reikalai - gruodis Žiema žiemužė - šildymas sausį Pasišildymai vasarį Kovą šildomės rekuperatoriumi Kaip šilumos šaltinis mūsų name, jau projektavimo stadijoje, buvo pasirinktas šilumos siurblys oras-vanduo. Netgi techninę patalpą projektavome tokio dydžio, kad kompaktiškai patalpintume būtent tokio tipo įrenginį. Konkretų šilumos siurblį teko išsirinkti jau komunikacijų vedžiojimo stadijoje, nes reikalingo diametro vamzdelius ir kabelius norėjome pasikloti po žeme, pravesdami po pamatu, kad nepažeistume namo sandarumo. Fotografijų, kaip buvo pakloti vamzdeliai ir kabeliai šilumos siurbliui yra šiame įraše: Darbai įsibėgėja Pirminiame variante rinkomės tarp Mitsubishi ir Nibe šilumos siurblių, norėjome kokybiško ir patikimo įrenginio. Abejų firmų įrenginiai nepigūs, bet tikimės, kad inv

Angokraščių apdirbimas, palangės

Atsilaisvinus apdailininkų brigadai, su kuria buvome sutarę atlikti mūsų trobesio vidaus apdailą, kovo 19d. buvo atsivežti būtiniausi daiktai ir įrankiai, - startavome su vidaus apdailos darbais ;) Pirmame etape, kad būtų galima užsiimti sienų gražinimu, buvo įrenginėjamos lubos ir apdirbti langų angokraščiai. Angokraščių "priauginimui" panaudojome suomišką FINNFOAM kietą XPS. Ant langų profilių užsileido apie 2cm XPS'o. Apačioje buvo paliktas tarpelis palangės įstatymui. Išklijuota anga armuojama ir tinkuojama. Sudedami metaliniai apsauginiai kampai išorinių kampų apsaugai, tiek angokraščiams, tiek sienoms. Toliau sekė špakliavimas ir palangių įstatymas. Palanges pasirinkome vokiškas "Werzalit" laminuotos medžio drožlių plokštės, baltas (pieno baltumo). Turėtų būti pakankamai tvirtos, o kaip ekspluatuosis fakte, - laikas parodys. Aš buvau už kokybiškas baltas plastikines palanges, tačiau šiuo as

Nulinė kanalizacija

Balandžio 9 diena. Orai gražūs ir saulėti. Pradedame darbus jau namo viduje. Iš pat ryto atvyko vaikinai iš AFS Baltic . Jų pagalba numatyta atlikti nemažai darbų, o pats pirmasis, - nulinė kanalizacija. Nulinės kanalizacijos įrengimui pasirinkome MegaPlast ir Pipelife vamzdžius. Pagrindinė šaka, - 160mm diametro vamzdis. Klozetams ir bide skirtas 110mm diametras. Plautuvėms panaudoti 50mm diametro vamzdžiai. Nulinės kanalizacijos schemutė: Darbai vyko sparčiai ir sklandžiai. Visi vamzdžiai buvo pakasti po rostverku, jo nepažeidžiant, tik išvadas į lauką kirto apšiltinimo "sijoną" maždaug 70cm gylyje po žeme. Išalas jau išėjęs, tačiau šiaurinėje pusėje, kur numatytas išvedimas į lauką, ten kur nebūna saulės, su juo dar teko pakovoti ir pasitelkti į pagalbą netgi perforatorių. Aukščiausias taškas - plautuvė virtuvėje: Aukščiausias taškas nuvestas pajungti į pagrindinę trasą. Pagrindinė trasa eina tiesiai per koridoriaus vidurį. Į j