Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Šildymo ir vėdinimo sistemų darbas smarkiai atšalus orams

 Nors šilumos siurblys oras-vanduo bei rekuperatorius mūsų name dirbo jau ir praeitą žiemą, tačiau progos išbandyti jų veikimo esant ypač žemoms lauko temperatūroms neturėjome. Praėjusi žiema buvo labai "švelni", be smarkesnių atšalimų. O ir name dar negyvenome, tai ir temperatūros bei vėdinimas nebuvo optimizuoti mūsų gyvenimo poreikiams.

Šiemet situacija jau kita. Persikraustėme ir gyvename, todėl betarpiškai išbandome bei koreguojame šildymo ir vėdinimo sistemų darbą. Sinoptikams pranešus apie atslenkantį arktinio ciklono frontą, jo laukėme su nekantrumu bet ir savotišku nerimu, - kaip dirbs sistemos, ar "išlįs" nenumatyti trūkumai, kokios bus reikalingos korekcijos. Tai buvo puiki proga "crash" testui :)

Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad viskas praėjo gana sklandžiai ir tiesiog apžvelgsiu periodą nuo sausio 14 iki sausio 18 dienos imtinai.

Pateikiu šio periodo šildymo sąnaudų suvestinę. Karšto vandens ruošimo sąnaudos nelabai informatyvios, nes neturime suvartoto vandens kiekio apskaitos, - vartojame vandenį iš nuosavo gręžinio. Rekuperatoriaus paduodamo oro pašildymo teno nustatymuose nurodyta, kad jis turėtų įsijungti, kai į patalpas paduodamo oro temperatūra nukrenta žemiau 14 laipsnių ir taip užtikrintų būtent tokią žemiausią paduodamo oro temperatūrą. Viso periodo metu rekuperatoriaus tenas įsijungęs nebuvo, - su užduotimi įrenginys susitvarkė puikiai. Priminsiu, kad šildomas plotas pas mus beveik 135 kvadratai, patalpų tūris ~390 kubinių metrų, Palaikoma temperatūra ~23 laipsniai (atskirose patalpose pasvyruoja diapazone 22,5-23,5).

Kodėl lentelėje rašau "pseudo COP"? Todėl, kad ŠS suvartota energija buvo skirta netik patalpų šildymui. Čia būtų bendra įrenginio sunaudota elektros energija, kuri be patalpų šildymo buvo skirta ir išorinio bloko atitirpinimui bei vidiniams įrenginio procesams užtikrinti. Realus COP turėtų būti šiektiek didesnis nei mano suskaičiuotas "pseudo COP".

Peržvelgsiu ŠS rodmenis padieniui.

Sausio 14d. Lauke tiesiog maloniai šalta:

Srautų temperatūros:

ŠS vidutiniškai dirbo ~750W galia. Veikimo režimai:

 Nieko ypatingo, tiesiog įprastas šildymas įprastą žiemos dieną, kai temperatūra lauke svyruoja diapazone 3-8 laipsniai šalčio.

Sausio 15d. Temperatūra ėmė kristi žemiau dešimties laipsnių šalčio, - laukiam rimtojo atšalimo:

Srautų temperatūros:

ŠS ima suktis didesniu pajėgumu (~1040W), kad pakeltų į grindis paduodamo termofikato temperatūrą:

Sausio 16d. Vakarop sulaukėm žadėto speigo.

Srautų temperatūros:

Patalpos per dieną jau prišilusos ir ŠS intensyviau "suktis" ima tik vakarop, kad palaikyti numatytus 23 laipsnius patalpose. Vidutiniškai "degino" elektros kaip 1080W elektrinis pečius.


 Sausio 17d. -20 turėjome ir ryte ir vakare. Diena buvo saulėta, tad perpiet saulutė nemokamai gana smarkiai pašildė svetainę.

Ryte, nusimaudžius po dušu, mačiau, kad buvo įsijungęs elektrinis tenas karšto vandens paruošimui. Matyt ŠS be teno pagalbos buvo persunku staigiai pakelti vandens rezervuaro temperatūrą iki 50 laipsnių. Toje vietoje srautų temperatūrų grafike matosi trūkis:

ŠS "sukosi" vidutiniškai 1210W galingumu ir pakankamai stabiliai dirbo esant daugiau nei 20 laipsnių šalčio lauke:

Sausio 18d. Šaltis pas mus Šiauliuose jau traukiasi

Srautų temperatūros: 

Tačiau ŠS dar intensyviai "sukasi" vidutine 1165W galia ir sunaudoja bei pagamina dar gana daug kWh. Čia matyt pasireiškia namo šiluminis  inertiškumas, dėl kurio šiluminiai praradimai nepajuntami iškarto, bet išsitęsia laike.

Jei smalsu, tai mūsų ŠS šį mėnesį iki sausio 18d. imtinai patalpų šildymui jau  "sudegino" 302kWh (36,84€) pagamindamas 520kWh šildymui.

Dabar apie vėdinimą. Ankstesniame įraše rašiau, kaip kinta šilumos perdavimas keičiant srauto intensyvumą: ankstesnis įrašas 

Informacija naudinga bendram supratimui, kad gal ir neverta iš taupumo visiškai susimažinti vėdinimo srautų šaltuoju vėdinimo periodu ir gyventi lyg su maišeliu ant galvos. Tačiau, pabaigoje pateikiau savo anuometinę vėdinimo programą, kurioje buvo tarpai, kai vėdinimas nevyksta. TAI YRA KLAIDINGA. Mano atveju gavosi taip, kad aš mokiausi iš savo klaidų, jūs pasimokykite iš mano. Šaltuoju vėdinimo periodu (kogero netik) VĖDINIMAS TURI VYKTI NENUTRŪKSTAMAI. Kodėl? Sustabdžius vėdinimą oras užsistovi, pakyla jo temperatūra ir vėl paleidus sistemą, gaunasi staigus temperatūros kritimas, ko pasekoje turime gausų kondensato susidarymą rekuperatoriaus paėmimo vamzdžiuose bei kameroje. Kondensatas gali iššaukti elektros grandinės užtrumpinimus o kondensatui suledėjus ir mechaninius pažeidimus. Kaip aš tai pastebėjau? Pas mane padavimo ir išmetimo vamzdžiai metaliniai, apšiltinti 5cm vatos dembliu. Tiesiog, kai prieš tris metus įrenginėjom sistemą, nelabai žinojome o kogero ir nelabai buvo (arba informacija buvo pasiekiama tiesiai per aplinkui) alternatyvių geresnių variantų. Nors apšiltinimo sluoksnio ir pakaktų, tačiau paleidinėjant vėdinimą su pertrūkiais, ant metalinio vamzdžio išsiskiria kondensatas, kuris geriasi į vatą, taip dar labiau blogindamas jos šilumines charakteristikas ir "šlapimo" procesas pasidaro nebevaldomas. Ir jei tarkime paėmimo ir išmetimo vamzdžiuose tokių bėdų nebūtų, tai gausus kondensato susidarymas neišvengiamas pačioje rekuperatoriaus paėmimo kameroje. Žinant tai, pasidaro aišku, kad automatinės sklendės visiškai nebereikalingos, nes vėdinimas turi vykti nenutrūkstamai. Pas mus mano pageidavimu jos sumontuotos. Kai perdarinėsiu oro padavimo-ištraukimo vamzdyną ir vietoje metalinių ortakių montuosiu pūsto polietileno ar polipropileno ortakius (kitam sezonui reikia pasiruošti aiškų šių darbų planą), sklendės irgi bus pašalintos. Gyveni žmogus ir mokaisi ;)

Šio šaltojo periodo metu internete teko matyti įvairių su vėdinimu susijusių problemų. Vienos iš jų sprendimą jau buvau radęs anksčiau, mačiau, ne vienas juo jau pasinaudojo ir kitiems pataria, - smagu. Jei esant šaltiems orams, rekuperatoriaus korpusas rasoja išorėje ties oro paėmimo kamera, vadinasi nepakankamas gamyklinis įrenginio apšiltinimas šioje zonoje. Reikia bandyti apšiltinti kamerą papildomai iš vidaus. Kaip tai padaryti Komfovent R450V (o ir kituose analogiškuose modeliuose) rasite šio įrašo pabaigoje: Žiema žiemužė - šildymas sausį

Jei rasojimų išorėje randasi ir kitose išorinėse korpuso vietose, vadinasi šios zonos taipogi nepakankamai ar nekokybiškai gamykliškai apšiltintos. Galima bandyti ieškoti galimybių jas papildomai apšiltinti patiems.

Teko matyti foto įrenginio, kurio korpusas apklijuotas pūstu polietilenu iš išorės. Pasak vartotojo, tai padėjo pašalinti rasojimus įrenginio viduje. Logiška, įrenginio vidus geriau izoliuojamas nuo išorinės šilumos, mažesni temperatūrų skirtumai, kondensato susidarymo išvengiama. Aplamai, nežinau, koks procentas Komfovent įrenginių būna brokuotas, nes internete pamatome tik probleminius variantus, kiek jų dirba be problemų galime tik spėlioti. Bet iš to ką mačiau fotografijose, akivaizdu, kad pasitaiko įrenginių su nekokybiškai surinktu ar apšiltintu korpusu, nes peršalimai atsiranda tokiose vietose, kur jų lyg tikrai neturėtų būti.  Matyt kokybės kontrolė gamybos procese pašlubuoja  :( Yra ir nelogiškų, iškart problemoms užprogramuotų konstrukcinių sprendimų. Tarkim modelyje R300V valdymo blokas sumontuotas visiškai šalia oro paėmimo kameros kampo, kur didžiausia kondensato susidarymo tikimybė. Tikriausia jau nevienam teko keisti sudegusį valdymo bloką.

Grįžtu prie savo rekuperatoriaus nustatymų. Jei apie tai, kad didesnis srautas leidžia perduoti daugiau šilumos paduodamam orui jau minėjau, tai turėčiau paminėti ir dar vieną dalyką, apie kurį pats neseniai sužinojau ir išbandžiau. Jei įrenginio nustatymuose nurodysime, kad šalinama kiek daugiau oro nei paduodama, paduodamas oras bus geriau sušildomas. Mano atveju, padarius ~6-7 procentų disbalansą (~30-35kubai), paduodamas oras atšalimo metu buvo apie pora laipsnių šiltesnis, nei be disbalanso. Dabar pasilikau ties 5 proc. disbalansu. 

Gamintojas tokių "išderinimų" nerekomenduoja, nors kita vertus pats pateikia standartinius režimus virtuvei ir židiniui, kuriuose disbalansas ženkliai didesnis. Atminkit, tai ką darau aš, nėra rekomendacija, aš irgi galiu klysti, nes nežinau absoliučiai visų niuansu. Jei bandysit atkartoti mano nustatymus savo įrenginiuose, tai ir atsakomybė dėl pasekmių lieka jums ;)

Kaip pavyzdys mano įrenginio srautų temperatūros prie -18 laipsnių lauke, su disbalansu:


O čia temperatūros esant subalansuotiems srautams kai lauke -22 laipsniai:

Pabaigai, jei kam įdomu pasinagrinėti, pasidalinsiu dabartiniais savo rekuperatoriaus Komfovent R450V nustatymais. Jis pas mane dirba AUTO+ECO režimu. Pagal nustatymus, tenas turėtų įsijungti tik nukritus paduodamo oro temperatūrai iki 14 laipsnių. Per šiuos šalčius paduodamo oro temperatūra stabiliai išsilaikė aukštesnė ir teno neprireikė. Patalpas šildė tik ŠS. Oro srautai, lyginant su ankstesniais mano nustatymais irgi padidinti. Tai padaryta ne dėl geresnio šilumos perdavimo o tiesiog todėl, kad gavau priekaištų iš šeimos narių, kad pagal subjektyvius pojūčius jiems trūksta oro :D Mūsų šeimoje 3 asmenys, 3 vidutinio dydžio šunys ir katė ;)

Tiesiog visi mano dabartiniai nustatymai rekuperatoriui R450V be komentarų:

 

Kasmėnesines šildymo sąnaudas stengiuosi pateikti savo tinklaraščio FB paskyroje: LRK Namas








Komentarai

  1. Jūsų patirtis rodo, jog mano sprendimas neįsirengti motorinių sklendžių ir nuomonę, jog vėdinimas turi vykti nepertraukiamai yra teisingi. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Absoliuciai teisingas sprendimas ;) netgi vasara, netgi isvykus, bent minimaliu pajegumu vedinimas manau turetu vykti

      Panaikinti
  2. O koks jusu elektros tarifas?kiek kw.h kaina?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. nuo siu metu pasirasem sutarti su "Perlas energija", - tarifas 0,122

      Panaikinti
    2. iki siol buvo 0,137 ir su ignitis butu dar pabrange

      Panaikinti
  3. Sveiki. O kaip gi šalčius atlaikė jūsų Mitsubishis? Regis deklaruotas efektyvus veikimas prie ypač didelių šalčių jūsų pirktam modeliui. Prie kokių temperatūrų jugdavosi tenas? Ar pasiteisino investicija? Ketinu pirkti šs, todėl labai aktualu ar verta invesuoti daugiau.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Panasu, kad tenas sia ziema nebuvo isijunges, tai manau viskas tvarkoj su deklaruojamu -27 berods

      Panaikinti
    2. Ir cop saltaisiais menesiais buvo gana neblogas. Yra siumetiniai irasai apie sanaudas FB

      Panaikinti
    3. Bet dabar pasirinkimui yra ir kitu firmu zematemperaturiu lauko moduliu. Sau dabar ieskociausi mazesnes galios, max 5-6kW. Butu daugiau nei pakankama o sanaudos budejimo rezime manau butu mazesnes, nei dabartinio musu irenginio

      Panaikinti
  4. Sveiki. Iš kur pirkote šs? Nerandu archyvuose, o oficialus mitsubishi atstovas pasirodė sunkiai sukalbamas.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Perdangos šiltinimas ir sandarinimas

Vos tik buvo baigtos  tinkuoti sienos , iškarto ėmėmės organizuoti perdangos šiltinimo darbus. Perdanga arba stogas, tai ta vieta, kurią reikia ypatingai gerai apšiltinti ir užsandarinti. Kas pamena fiziką, tikriausia žino, kad šiltas oras kyla į viršų, taigi esant nesandarumams bus neišvengiami šilumos nuostoliai. Svarstėme, kurią vatą naudoti šiltinimui, Knauf ar Paroc.  Pasitarus su namo statybininkais, pasirinkome Paroc, - geriau laiko formą, mažiau sukritusi, subjektyviai lyg tvirtesnė. Perdangos apačioje tvirtinsis folijuota PIR plokštė, tada tarp gegnių ir ant jų guldysis įprasta vata ir ant jos dar sluoksnis priešvėjinės vatos. Pagal projektą mūsų namas A klasės, tačiau viską darome taip, kad namas atitiktų A+ klasę. Kad išgauti A+ klasę atitinkančią šiluminę varžą, pakaktų štai tokio "buterbrodo": Nusprendėme, kad mūsų perdangos šiluminė varža turi atitikti A++ klasės reikalavimus. Gavome štai tokį "buterbrodą": 50mm folijuota PIR plokštė + 2x100m

Šilumos siurblio oras-vanduo montavimas ir paleidimas

Praėjusią žiemą šildymo įrangos dar neturėjome, taigi patalpas šildėme tepalinio radiatoriaus bei rekuperatoriaus teno pagalba. Apie tai plačiau rašiau čia: Šildome namą neekonomiškai Šildymo reikalai - gruodis Žiema žiemužė - šildymas sausį Pasišildymai vasarį Kovą šildomės rekuperatoriumi Kaip šilumos šaltinis mūsų name, jau projektavimo stadijoje, buvo pasirinktas šilumos siurblys oras-vanduo. Netgi techninę patalpą projektavome tokio dydžio, kad kompaktiškai patalpintume būtent tokio tipo įrenginį. Konkretų šilumos siurblį teko išsirinkti jau komunikacijų vedžiojimo stadijoje, nes reikalingo diametro vamzdelius ir kabelius norėjome pasikloti po žeme, pravesdami po pamatu, kad nepažeistume namo sandarumo. Fotografijų, kaip buvo pakloti vamzdeliai ir kabeliai šilumos siurbliui yra šiame įraše: Darbai įsibėgėja Pirminiame variante rinkomės tarp Mitsubishi ir Nibe šilumos siurblių, norėjome kokybiško ir patikimo įrenginio. Abejų firmų įrenginiai nepigūs, bet tikimės, kad inv

Lubos

Lubas nusprendėme daryti gipsines su šešėline siūle palei sienas. Išimtis - techninė patalpa ir tambūras. Čia bus armstrong tipo pakabinamos lubos. Priežastis? Šiose patalpose sumontuoti visi rekuperacijos mazgai, paskirstymo dėžės, triukšmo slopintuvai. Teoriškai, kažkada prie jų gali būti reikalingas priėjimas, o pakabinamos lubos leidžia tai padaryti. Gipso luboms pasirinkome Knauf medžiagas. Vonios patalpoms bus naudojamas drėgmei atsparesnis žalias Knauf gipskartonis. Lazeriu pasimatavus aukščius, pradedamas montuoti lubų karkasas. Pirmiausia reikiamame aukštyje visu perimetru prisukamas Knauf UD profilis. Jo tvirtinimo vietose, tarp profilio ir sienos klijuojame bituminę sandarinimo juostą. Ši "tarpinė" gerai prisispaudžia prie sienos taip užsandarindama galimai atsiradusius nesandarumus išgręžus skyles į mūrą. Kad tvirtinimo vieta būtų maksimaliai sandari, varžtų galvutes užtepiau Soudal Soudatight LQ sandarinimo mastika.