Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Žiema žiemužė - šildymas sausį

Apie bandymus peržiemoti kiek šilčiau jau rašiau čia:

Šildome namą neekonomiškai
Šildymo reikalai - gruodis
Pratęsiu šią temą ir aprašysiu savo pastebėjimus apie netaupų šildymą vien elektra sausio mėnesį.
Sausis kolkas šalčiausias šios žiemos mėnuo. Praktiškai visą mėnesį vidutinė paros temperatūra buvo minusinė. Naktimis temperatūra neretai krisdavo iki -15 laipsnių o ir dienomis priartėdavo prie -10 laipsnių žymos.
Sausio 7 dieną buvo paleista ir sureguliuota namo vėdinimo sistema. Nors vėdindamas patalpas rekuperatorius ir sugražina didžiąją dalį šilumos, tačiau nemaža dalis (manau 20-25proc ribose) jos visdėlto prarandama, ypač esant tokioms žemoms lauko temperatūroms. Čia jau nieko nepadarysi, -  vėdinant pravirais langais nuostoliai būtų dar didesni.
Pradėjęs naudoti rekuperatorių ir stebėdamas jo darbą, pastebėjau, kad man naudingiau sumažinti tepalinio radiatoriaus galią ir labiau pašildyti paduodamą orą rekuperatoriaus teno pagalba. Šildyti patalpas tenu ar tepaliniu radiatoriumi manau vienodai neekonomiška, tačiau į visas patalpas paduodamas šiltesnis oras užtikrina tolygesnę temperatūrą visame name, kai tuo tarpu šildant tik tepalinuku šilčiausia zona yra aplink jį o tolimiausių patalpų temperatūra laipsniu ar pusantro žemesnė.
Šiektiek pareguliuodamas tepalinuką patalpose bandžiau palaikyti apie 17 laipsnių temperatūrą.


Šildymo reikmėms sausį sunaudojome 765,61kWh. 634,08kWh sunaudojo tepalinukas ir 131,53kWh - rekuperatoriaus tenas. Viso tai sudaro 99,53€ arba 3,21€/parai.



Kas penkias dienas fiksavau šildymui sunaudotą energijos kiekį. Šiuos duomenis bei vidutines paros temperatūras sudėjau į štai šį grafikėlį:


Savo pastebėjimus apie rekuperatorių bei jo darbą jau minėjau "LRK Namas" facebook'o puslapyje, bet pasikartosiu ir šiame blogo įraše.
Ar galima tikėti rekuperatoriaus suvartojamos energijos skaitliukais? Nusprendžiau tai patikrinti.
Priminsiu, kad pas mus sumontuotas Domekt Komfovent R450V rekuperatorius su C6.1 valdymo pulteliu.
Dvi kolkas šalčiausios šio mėnesio paros, - energijos sąnaudos nemažos. Fiksuoju skaitliukų duomenis ir skaičiojame:
ESO skaitliukas rodo, kad per tas dvi paras viso suvartojome 66,5kWh. Tame tarpe tepalinio radiatoriaus, kuriuo dabar šildome patalpas, skaitliukas suskaičiavo sunaudotas 54,12kWh. Rekuperatorius per tą laiką priskaičiavo 9,18kWh.
Pagal idėją, iš ESO rodmenų atėmę radiatoriaus ir rekuperatoriaus "prisuktas" kolovatvalandes turėtume gauti 0. Taip nėra, skirtumas sudaro "pradingusias" 3,2kWh. Tai nėra labai reikšmingas skaičius, viso ~4,8%. Manau tokia reikšmė "įsipaišo" į skaitiklių matavimo tikslumo paklaidas. Reikia paminėti, kad abi paras bent minimaliai energijos naudojo ir signalizacija bei budėjimo režimu dirbantis gręžinio siurblio dažnio keitiklis, kurių suvartotos energijos kiekio išmatuoti negalėjau. Žinoma, šie prietaisai per porą parų nesuvartojo 3,2kWh, tačiau pamatavus jų sanaudas, paklaida būtų dar mažesnė.
Taigi, akivaizdu, kad rekuperatoriaus gamintojas neturėjo tikslo "pagražinti" įrenginio charakteristikų ir C6.1 skaitliuko rodmenimis galima tikėti  




Pats rekuperatorius dabar dirba AUTO režimu, programą kuriam sustačiau pats. Kadangi name kolkas negyvenama ir nedirbama, tai vėdinimas vyksta nevisą parą. Naktį, bei ryte ir vakare, kai temperatūros lauke būna žemiausios, vėdinama minimaliai. Dieną, kai kiek šilčiau, patalpos pravėdinamos intensyviau. 
Programa atrodo taip:
9:00 - 11:00 MINIMALUS
11:00 - 15:00 NORMALUS
15:00 - 16:00 INTENSYVUS
16:00 - 1:00 MINIMALUS
1:00 - 9:00 nevėdinama




Manau sekantį mėnesį dar pailginsiu darbo intensyviu režimu laiką, - pažiūrėsiu, kaip tai atsilieps šildymo kaštams. Tenas visuose režimuose nustatytas pašildyti paduodamą orą iki 23 laipsnių o kiti atskirų režimų parametrai matosi šiose foto:





Dar pastebėjau, kad nors oro padavimo ortakis pas mus tik ~4,5m ilgio, paduodamas oras tekėdamas juo spėja truputį įšilti. Paduodant orą minimaliu srautu lauko temperatūra rodoma aukštesnė nei paduodant intensyvesniu srautu.
Kartais, kai lauke nėra labai šalta, šilumokaita vyksta ir labai efektyviai:


Prisiminiau dar vieną momentą, kurį manau verta paminėti. Pirmomis rekuperatoriaus darbo dienomis, kai lauko temperatūra buvo labai žema, pastebėjau išorėje truputį rasojantį oro paėmimo kameros kampą. Matyt gamyklinis šios kameros apšiltinimas nėra pakankamas esant -15 laipsnių ar žemesnei temperatūrai. Turėjau XPS likučių, išpjoviau dvi stačiakampes detales ir įspraudžiau jas oro paėmimo kameroje, taip papildomai ją apšiltindamas, - rasojimas dingo iškart.

 


Daugiau trumpų įrašų ir žinučių rasite Facebook'e: https://www.facebook.com/lrknamas/ Čia galime ir pabendrauti.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Perdangos šiltinimas ir sandarinimas

Vos tik buvo baigtos  tinkuoti sienos , iškarto ėmėmės organizuoti perdangos šiltinimo darbus. Perdanga arba stogas, tai ta vieta, kurią reikia ypatingai gerai apšiltinti ir užsandarinti. Kas pamena fiziką, tikriausia žino, kad šiltas oras kyla į viršų, taigi esant nesandarumams bus neišvengiami šilumos nuostoliai. Svarstėme, kurią vatą naudoti šiltinimui, Knauf ar Paroc.  Pasitarus su namo statybininkais, pasirinkome Paroc, - geriau laiko formą, mažiau sukritusi, subjektyviai lyg tvirtesnė. Perdangos apačioje tvirtinsis folijuota PIR plokštė, tada tarp gegnių ir ant jų guldysis įprasta vata ir ant jos dar sluoksnis priešvėjinės vatos. Pagal projektą mūsų namas A klasės, tačiau viską darome taip, kad namas atitiktų A+ klasę. Kad išgauti A+ klasę atitinkančią šiluminę varžą, pakaktų štai tokio "buterbrodo": Nusprendėme, kad mūsų perdangos šiluminė varža turi atitikti A++ klasės reikalavimus. Gavome štai tokį "buterbrodą": 50mm folijuota PIR plokštė + 2x100m

Lubos

Lubas nusprendėme daryti gipsines su šešėline siūle palei sienas. Išimtis - techninė patalpa ir tambūras. Čia bus armstrong tipo pakabinamos lubos. Priežastis? Šiose patalpose sumontuoti visi rekuperacijos mazgai, paskirstymo dėžės, triukšmo slopintuvai. Teoriškai, kažkada prie jų gali būti reikalingas priėjimas, o pakabinamos lubos leidžia tai padaryti. Gipso luboms pasirinkome Knauf medžiagas. Vonios patalpoms bus naudojamas drėgmei atsparesnis žalias Knauf gipskartonis. Lazeriu pasimatavus aukščius, pradedamas montuoti lubų karkasas. Pirmiausia reikiamame aukštyje visu perimetru prisukamas Knauf UD profilis. Jo tvirtinimo vietose, tarp profilio ir sienos klijuojame bituminę sandarinimo juostą. Ši "tarpinė" gerai prisispaudžia prie sienos taip užsandarindama galimai atsiradusius nesandarumus išgręžus skyles į mūrą. Kad tvirtinimo vieta būtų maksimaliai sandari, varžtų galvutes užtepiau Soudal Soudatight LQ sandarinimo mastika.

Elektros instaliacija

Balandžio 17d. susitikome su elektrikais ir pradejome elektros instaliacijos darbus. Pagrindinius kabelius norime pakloti po grindimis, taigi skubame pasidaryti elektros instaliaciją, kad neužvilkinti ateities darbų. Su elektriku Vaciu buvome susitike ir apsitarę jau prieš pusantro mėnesio, kai darbai dėl šalčių buvo sustoję. Šį elektriką man rekomendavo statybininkai, bei pažystama, kurios name elektros instaliaciją darė būtent Vacys, - tokios rekomendacijos gana patikimas garantas, kad žmogus išmano savo darbą ir yra puikus savo srities specialistas. Savo ruožtu dabar, kai darbai jau baigti, taipogi prisidedu prie gerų atsiliepimų apie šį meistrą. Jei kažkam reikės patikimo elektriko Šiauliuose, rekomenduoju: Vacys 8 603 01233 Turėjau pasiruošęs preliminarią schemą su numatomais taškais patalpose. Aptarėme ją, gavau pastabų bei patarimų, kas man labai patiko. Padarėme korekcijų, numatėme skydinių vietas. Taipogi namų darbams gavau informacijos ir patarimų dėl elektros išvadų į lauk