Tęsiu "ataskaitas" apie šildymo kaštus 2019-2020 metų sezone.
Apie šilumos siurblio paleidimą, jo nustatymų korekcijas jau rašiau:
Šilumos siurblio oras-vanduo montavimas
Šildymas 2019m. spalis-lapkritis
Šildymas 2019m. gruodis
Šildymas 2020 sausis
Žiemos šiemet nebesulaukėme. Vasario mėnuo ne išimtis. Visą mėnesį, tiek dieną, tiek naktį dominavo teigiamos oro temperatūros. Teisybės dėlei derėtų pasakyti, kad pirmąją vasario savaitę šaltis bandė spustelėti. Per keletą parų mūsų kūdra pasidengė gana storu (~4-5cm), lengvai suaugusio žmogaus svorį atlaikančiu ledu, netgi pasivaikščiojau juo. Šaltos buvo ir paskutinės mėnesio naktys, sulaukėme netgi sniego. Naktinių šalnų tikrai buvo daugiau nei sausį.
Jei lyginti vasarį su šiuomečiu sausiu, tai jis buvo labai panašus, bet šiektiek vėsesnis. Vidutinės vasario mėnesio temperatūros Šiauliuose, pasak "gismeteo" ataskaitų, tokios:
Šilumos siurblio lauko temperatūrų kreivę jau buvau pakoregavęs praėjusį mėnesį. Vasarį dar bandžiau šiektiek "pasižaisti" su kreive ir nustatymais, tačiau ženklaus elektros sąnaudų šildymui sumažėjimo nebepastebėjau. Taigi, lauko temperatūrų kreivė dabar nustatyta taip, kad prie -20 laipsnių lauke į grindis būtų paduodami 35 laipsniai, o prie 15 laipsnių lauke į grindis būtų paduodami 25 laipsniai.
Kadangi patalpose kolkas palaikome 18-19 laipsnių, tai pagrindiniame pultelio lange nurodžiau mažinti kreivės temperatūras 5 laipsniais, kas reiškia, kad į grindis paduodamo termofikato temperatūra, priklausomai nuo lauko temperatūros, kinta nuo 20 iki 30 laipsnių.
To pilnai pakanka palaikyti patalpose norimą 18 laipsnių temperatūrą.
Reikėtų paminėti, kad dalis šilumos iš namo iškeliauja patalpų vėdinimo metu. Rekuperatorius dabar nustatytas taip, kad ventiliuotų patalpas 6 valandas per parą, varinėdamas ~110 kubų per valandą, dirbdamas dienos metu (kai lauko temperatūros aukštesnės) ir taip pakeisdamas visą vidinį oro tūrį ~1,5 karto per parą. Negyvenant to manau visiškai pakanka. Paduodamo oro pašildymo tenas išjungtas, o paduodamas oras pašyla kokiais pora laipsnių keliaudamas padavimo vamzdžiu. Temperatūrų skirtumas tarp ištraukiamo ir paduodamo į patalpas oro svyruoja 4-5 laipsnių ribose. Tai nemažai. Šiuos praradimus kompensuoja šilumos siurblys, - taip šildyti pigiau, nei šildyti paduodamą ora tenu, vien elektra.
Mėnesinės patalpų vėdinimo sąnaudos minimalios:
Šildymui vasarį sunaudotos 248kWh, kas praktiškai lygiai tiek pat, kiek buvo sunaudota sausį (249kWh). Mūsų tarifu tai būtų ~37€ (248*0,149). Turint omeny, kad vasaris buvo kiek vėsesnis, galiu spėti, kad papildomas lauko temperatūrų kreivės reguliavimas ir pažeminimas ~1 laipsnį minimaliai bet vistik sumažino elektros energijos sąnaudas šildymui.
Šilumos siurblio skaitliukas rodo, kad per vasarį šildymui buvo pagamintos 595kWh. Vadinasi realus vasario mėnesio COP gavosi ~2,4 (sausio taipogi 2,4).
Karšto vandens, kurio nelabai suvartojama, pašildymui sunaudotos tos pačios 37kWh (sausį 35kWh), kas sudaro ~5,5€.
Apie šilumos siurblio paleidimą, jo nustatymų korekcijas jau rašiau:
Šilumos siurblio oras-vanduo montavimas
Šildymas 2019m. spalis-lapkritis
Šildymas 2019m. gruodis
Šildymas 2020 sausis
Žiemos šiemet nebesulaukėme. Vasario mėnuo ne išimtis. Visą mėnesį, tiek dieną, tiek naktį dominavo teigiamos oro temperatūros. Teisybės dėlei derėtų pasakyti, kad pirmąją vasario savaitę šaltis bandė spustelėti. Per keletą parų mūsų kūdra pasidengė gana storu (~4-5cm), lengvai suaugusio žmogaus svorį atlaikančiu ledu, netgi pasivaikščiojau juo. Šaltos buvo ir paskutinės mėnesio naktys, sulaukėme netgi sniego. Naktinių šalnų tikrai buvo daugiau nei sausį.
Jei lyginti vasarį su šiuomečiu sausiu, tai jis buvo labai panašus, bet šiektiek vėsesnis. Vidutinės vasario mėnesio temperatūros Šiauliuose, pasak "gismeteo" ataskaitų, tokios:
Šilumos siurblio lauko temperatūrų kreivę jau buvau pakoregavęs praėjusį mėnesį. Vasarį dar bandžiau šiektiek "pasižaisti" su kreive ir nustatymais, tačiau ženklaus elektros sąnaudų šildymui sumažėjimo nebepastebėjau. Taigi, lauko temperatūrų kreivė dabar nustatyta taip, kad prie -20 laipsnių lauke į grindis būtų paduodami 35 laipsniai, o prie 15 laipsnių lauke į grindis būtų paduodami 25 laipsniai.
Kadangi patalpose kolkas palaikome 18-19 laipsnių, tai pagrindiniame pultelio lange nurodžiau mažinti kreivės temperatūras 5 laipsniais, kas reiškia, kad į grindis paduodamo termofikato temperatūra, priklausomai nuo lauko temperatūros, kinta nuo 20 iki 30 laipsnių.
To pilnai pakanka palaikyti patalpose norimą 18 laipsnių temperatūrą.
Reikėtų paminėti, kad dalis šilumos iš namo iškeliauja patalpų vėdinimo metu. Rekuperatorius dabar nustatytas taip, kad ventiliuotų patalpas 6 valandas per parą, varinėdamas ~110 kubų per valandą, dirbdamas dienos metu (kai lauko temperatūros aukštesnės) ir taip pakeisdamas visą vidinį oro tūrį ~1,5 karto per parą. Negyvenant to manau visiškai pakanka. Paduodamo oro pašildymo tenas išjungtas, o paduodamas oras pašyla kokiais pora laipsnių keliaudamas padavimo vamzdžiu. Temperatūrų skirtumas tarp ištraukiamo ir paduodamo į patalpas oro svyruoja 4-5 laipsnių ribose. Tai nemažai. Šiuos praradimus kompensuoja šilumos siurblys, - taip šildyti pigiau, nei šildyti paduodamą ora tenu, vien elektra.
Mėnesinės patalpų vėdinimo sąnaudos minimalios:
Šildymui vasarį sunaudotos 248kWh, kas praktiškai lygiai tiek pat, kiek buvo sunaudota sausį (249kWh). Mūsų tarifu tai būtų ~37€ (248*0,149). Turint omeny, kad vasaris buvo kiek vėsesnis, galiu spėti, kad papildomas lauko temperatūrų kreivės reguliavimas ir pažeminimas ~1 laipsnį minimaliai bet vistik sumažino elektros energijos sąnaudas šildymui.
Šilumos siurblio skaitliukas rodo, kad per vasarį šildymui buvo pagamintos 595kWh. Vadinasi realus vasario mėnesio COP gavosi ~2,4 (sausio taipogi 2,4).
Karšto vandens, kurio nelabai suvartojama, pašildymui sunaudotos tos pačios 37kWh (sausį 35kWh), kas sudaro ~5,5€.
Komentarai
Rašyti komentarą