Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Šildymo išlaidos 2020 vasaris

Tęsiu "ataskaitas" apie šildymo kaštus 2019-2020 metų sezone.
Apie šilumos siurblio paleidimą, jo nustatymų korekcijas jau rašiau:
Šilumos siurblio oras-vanduo montavimas
Šildymas 2019m. spalis-lapkritis
Šildymas 2019m. gruodis
Šildymas 2020 sausis

Žiemos šiemet nebesulaukėme. Vasario mėnuo ne išimtis. Visą mėnesį, tiek dieną, tiek naktį dominavo teigiamos oro temperatūros. Teisybės dėlei derėtų pasakyti, kad pirmąją vasario savaitę šaltis bandė spustelėti. Per keletą parų mūsų kūdra pasidengė gana storu (~4-5cm), lengvai suaugusio žmogaus svorį atlaikančiu ledu, netgi pasivaikščiojau juo. Šaltos buvo ir paskutinės mėnesio naktys, sulaukėme netgi sniego. Naktinių šalnų tikrai buvo daugiau nei sausį.
Jei lyginti vasarį su šiuomečiu sausiu, tai jis buvo labai panašus, bet šiektiek vėsesnis. Vidutinės vasario mėnesio temperatūros Šiauliuose, pasak "gismeteo" ataskaitų, tokios:


Šilumos siurblio lauko temperatūrų kreivę jau buvau pakoregavęs praėjusį mėnesį. Vasarį dar bandžiau šiektiek "pasižaisti" su kreive ir nustatymais, tačiau ženklaus elektros sąnaudų šildymui sumažėjimo nebepastebėjau. Taigi, lauko temperatūrų kreivė dabar nustatyta taip, kad prie -20 laipsnių lauke į grindis būtų paduodami 35 laipsniai, o prie 15 laipsnių lauke į grindis būtų paduodami 25 laipsniai.



Kadangi patalpose kolkas palaikome 18-19 laipsnių, tai pagrindiniame pultelio lange nurodžiau mažinti kreivės temperatūras 5 laipsniais, kas reiškia, kad į grindis paduodamo termofikato temperatūra, priklausomai nuo lauko temperatūros, kinta nuo 20 iki 30 laipsnių.


To pilnai pakanka palaikyti patalpose norimą 18 laipsnių temperatūrą.



Reikėtų paminėti, kad dalis šilumos iš namo iškeliauja patalpų vėdinimo metu. Rekuperatorius dabar nustatytas taip, kad ventiliuotų patalpas 6 valandas per parą, varinėdamas ~110 kubų per valandą, dirbdamas dienos metu (kai lauko temperatūros aukštesnės) ir taip pakeisdamas visą vidinį oro tūrį ~1,5 karto per parą. Negyvenant to manau visiškai pakanka. Paduodamo oro pašildymo tenas išjungtas, o paduodamas oras pašyla kokiais pora laipsnių keliaudamas padavimo vamzdžiu. Temperatūrų skirtumas tarp ištraukiamo ir paduodamo į patalpas oro svyruoja 4-5 laipsnių ribose. Tai nemažai. Šiuos praradimus kompensuoja šilumos siurblys, - taip šildyti pigiau, nei šildyti paduodamą ora tenu, vien elektra.





Mėnesinės patalpų vėdinimo sąnaudos minimalios:


Šildymui vasarį sunaudotos 248kWh, kas praktiškai lygiai tiek pat, kiek buvo sunaudota sausį (249kWh). Mūsų tarifu tai būtų ~37€ (248*0,149). Turint omeny, kad vasaris buvo kiek vėsesnis, galiu spėti, kad papildomas lauko temperatūrų kreivės reguliavimas ir pažeminimas ~1 laipsnį minimaliai bet vistik sumažino elektros energijos sąnaudas šildymui.
Šilumos siurblio skaitliukas rodo, kad per vasarį šildymui buvo pagamintos 595kWh. Vadinasi realus vasario mėnesio COP gavosi ~2,4 (sausio taipogi 2,4).
Karšto vandens, kurio nelabai suvartojama, pašildymui sunaudotos tos pačios 37kWh (sausį 35kWh), kas sudaro ~5,5€.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Šilumos siurblio oras-vanduo montavimas ir paleidimas

Praėjusią žiemą šildymo įrangos dar neturėjome, taigi patalpas šildėme tepalinio radiatoriaus bei rekuperatoriaus teno pagalba. Apie tai plačiau rašiau čia: Šildome namą neekonomiškai Šildymo reikalai - gruodis Žiema žiemužė - šildymas sausį Pasišildymai vasarį Kovą šildomės rekuperatoriumi Kaip šilumos šaltinis mūsų name, jau projektavimo stadijoje, buvo pasirinktas šilumos siurblys oras-vanduo. Netgi techninę patalpą projektavome tokio dydžio, kad kompaktiškai patalpintume būtent tokio tipo įrenginį. Konkretų šilumos siurblį teko išsirinkti jau komunikacijų vedžiojimo stadijoje, nes reikalingo diametro vamzdelius ir kabelius norėjome pasikloti po žeme, pravesdami po pamatu, kad nepažeistume namo sandarumo. Fotografijų, kaip buvo pakloti vamzdeliai ir kabeliai šilumos siurbliui yra šiame įraše: Darbai įsibėgėja Pirminiame variante rinkomės tarp Mitsubishi ir Nibe šilumos siurblių, norėjome kokybiško ir patikimo įrenginio. Abejų firmų įrenginiai nepigūs, bet tikimės, kad inv

Angokraščių apdirbimas, palangės

Atsilaisvinus apdailininkų brigadai, su kuria buvome sutarę atlikti mūsų trobesio vidaus apdailą, kovo 19d. buvo atsivežti būtiniausi daiktai ir įrankiai, - startavome su vidaus apdailos darbais ;) Pirmame etape, kad būtų galima užsiimti sienų gražinimu, buvo įrenginėjamos lubos ir apdirbti langų angokraščiai. Angokraščių "priauginimui" panaudojome suomišką FINNFOAM kietą XPS. Ant langų profilių užsileido apie 2cm XPS'o. Apačioje buvo paliktas tarpelis palangės įstatymui. Išklijuota anga armuojama ir tinkuojama. Sudedami metaliniai apsauginiai kampai išorinių kampų apsaugai, tiek angokraščiams, tiek sienoms. Toliau sekė špakliavimas ir palangių įstatymas. Palanges pasirinkome vokiškas "Werzalit" laminuotos medžio drožlių plokštės, baltas (pieno baltumo). Turėtų būti pakankamai tvirtos, o kaip ekspluatuosis fakte, - laikas parodys. Aš buvau už kokybiškas baltas plastikines palanges, tačiau šiuo as

Perdangos šiltinimas ir sandarinimas

Vos tik buvo baigtos  tinkuoti sienos , iškarto ėmėmės organizuoti perdangos šiltinimo darbus. Perdanga arba stogas, tai ta vieta, kurią reikia ypatingai gerai apšiltinti ir užsandarinti. Kas pamena fiziką, tikriausia žino, kad šiltas oras kyla į viršų, taigi esant nesandarumams bus neišvengiami šilumos nuostoliai. Svarstėme, kurią vatą naudoti šiltinimui, Knauf ar Paroc.  Pasitarus su namo statybininkais, pasirinkome Paroc, - geriau laiko formą, mažiau sukritusi, subjektyviai lyg tvirtesnė. Perdangos apačioje tvirtinsis folijuota PIR plokštė, tada tarp gegnių ir ant jų guldysis įprasta vata ir ant jos dar sluoksnis priešvėjinės vatos. Pagal projektą mūsų namas A klasės, tačiau viską darome taip, kad namas atitiktų A+ klasę. Kad išgauti A+ klasę atitinkančią šiluminę varžą, pakaktų štai tokio "buterbrodo": Nusprendėme, kad mūsų perdangos šiluminė varža turi atitikti A++ klasės reikalavimus. Gavome štai tokį "buterbrodą": 50mm folijuota PIR plokštė + 2x100m