Kažkada, gana seniai, bloge atsirado keletas įrašų, kuriems priskyriau etiketę "sodas". Tai "nestatybiniai" įrašai, bet gyvenantiems, ar besikuriantiems nuosavame name, gali pasirodyti visai įdomūs.
Sodo darbai, - vienas iš mano hobių. Šiemet bus pirmi metai, kai sulauksime "signalinių" vaisių, todėl manau, gal kamnors, kas ateityje rinksis vaismedžius, bus naudingi mano šeimos realūs atsiliepimai. Dabar, daugumoje sodininkų tinklapių, informacija apie vaismedžius minimali, tiesiog vienas nuo kito "copy" -> "paste"... ;)
Trešnynas pas mus numatytas didelis, - trešnės mūsų šeimoje labai mėgstamos. Žinodami, kad būsime apvaginėjami sparnuotųjų "vagišių", trešnių turime užsiauginti tikrai nemažai :D
Trešnė į mūsų kraštus atkeliavo iš pietesnių regionų. Didžiausius ir saldžiausius vaisius užaugina piečiau auginamos veislės. Dabartinės lietuviškos žiemos leidžia ir mums auginti šalčiams mažiau atsparias, desertines veisles. Tačiau niekas negali užtikrinti, kad bent protarpiais, tikrai šaltų žiemų ir vėl nesulauksime.
Kurdamas savo trešnyną turėjau tai omenyje, todėl rinkausi įprastinei lietuviškai klimato zonai adaptuotas veisles. Desertinių pietietiškų veislių atsisakyti irgi nesinori. Todėl į daugumos atspariųjų veislių viršūnes skiepijau jau labiau pietietiškas veisles. Toks būdas, pasak teorijos, turėtų vegetatyviniu būdų padidinti šių veislių atsparumą nepalankioms klimatinėms sąlygoms. Be to, taip žiedai turėtų dar geriau apsidulkinti ir megsti vaisius. Taigi, po truputį, dauguma medelių mano trešnyne tampa dviveisliais.
Viena iš pirmųjų trešnių, apsigyvenusių mūsų sode, - Paula. Pirkau ją su jau įskiepyta į viršūnę Sunburst veisle. Poskiepis - kvapioji vyšnia.
Pirmieji "signaliniai" vaisiai buvo užmegzti jau pernai. Tačiau jų neparagavom, jas sulesė sparnuotieji "vagys". Todėl visiškai užtikrintai galiu pasakyti, kad kalbos apie paukščių nelesamas geltonas trešnes yra tikriausias mitas.
Šiemet medelį dengėme tinklu, todėl "Paula" buvo paragauta ir galiu parašyt savo atsiliepimą apie šią veislę ;)
Bendra informacija, pateikiama sodininkų tinklapiuose:
Nauja, ankstyva, geltonvaisė trešnių veislė, sukurta Dobelės institute Latvijoje (2007m.). Licencijuota. Vaisiai citrinos geltonumo, gana stambūs, 6-6,5 gr., sultingi, saldūs, labai skanūs (degustacinis įvertinimas – 4,7 balo iš 5), minkštimas tvirtas. Sultys bespalvės. Vaisiai sunoksta birželio gale, gerai laikosi ant šakų. Lietingu oru vaisiai trūkinėja. Medis vidutinio augumo, atsparumas šalčiui ir ligoms geras, veislė derlinga. Kryžmadulkė, žydi vidutiniškai anksti, todėl kaip dulkininkės tinka daugelis trešnių veislių (Ovstuženka, Iputj, Jurgita, Anta, Jurgita, Mindaugė ir kt.)
Mano atsiliepimas-pastebėjimai:
Atsparumo šalčiams išbandyti nebuvo progos, - pastarosios žiemos gana šiltos. Bet tikių, kad šis latviškas "kūdikis" puikiai turėtų pernešti ir atšiaurias žiemas.
Ligomis medelis pas mus taipogi nesirgo. Nuo grybelinių susirgimų purškiu dukart metuose. Vėlyvą rudenį vario sulfatu ir pavasarį, prieš žydėjimą - Score arba Topas.
Vaisiai šiemet sunoko pirmąją liepos savaitę. Šiemet pavasaris buvo vėlyvas. Viskas vėluoja apie porą savaičių. Taigi manau, kad realus Paulos sunokimo laikas yra 3-4 birželio savaitės. Tai ankstyva veislė.
Trešnės labai gražios. Ryškiai gelonos, kiek neįprastos, nes geltonumas ne šiltai sodrus, bet labiau šaltas, toks lyg citrininis. Gana stambios. Svoris ~7gr. Nors ne kremzliškos konsistencijos, bet tikrai gana tvirtos. Labai sultingos.
Paskutinės pora savaičių prieš sunokstant buvo gana lietingos. Pavieniai vaisiai truputį patrūkinėjo, bet įtrūkimų buvo tikrai nedaug ir tie patys minimalūs.
Sodo darbai, - vienas iš mano hobių. Šiemet bus pirmi metai, kai sulauksime "signalinių" vaisių, todėl manau, gal kamnors, kas ateityje rinksis vaismedžius, bus naudingi mano šeimos realūs atsiliepimai. Dabar, daugumoje sodininkų tinklapių, informacija apie vaismedžius minimali, tiesiog vienas nuo kito "copy" -> "paste"... ;)
Trešnynas pas mus numatytas didelis, - trešnės mūsų šeimoje labai mėgstamos. Žinodami, kad būsime apvaginėjami sparnuotųjų "vagišių", trešnių turime užsiauginti tikrai nemažai :D
Trešnė į mūsų kraštus atkeliavo iš pietesnių regionų. Didžiausius ir saldžiausius vaisius užaugina piečiau auginamos veislės. Dabartinės lietuviškos žiemos leidžia ir mums auginti šalčiams mažiau atsparias, desertines veisles. Tačiau niekas negali užtikrinti, kad bent protarpiais, tikrai šaltų žiemų ir vėl nesulauksime.
Kurdamas savo trešnyną turėjau tai omenyje, todėl rinkausi įprastinei lietuviškai klimato zonai adaptuotas veisles. Desertinių pietietiškų veislių atsisakyti irgi nesinori. Todėl į daugumos atspariųjų veislių viršūnes skiepijau jau labiau pietietiškas veisles. Toks būdas, pasak teorijos, turėtų vegetatyviniu būdų padidinti šių veislių atsparumą nepalankioms klimatinėms sąlygoms. Be to, taip žiedai turėtų dar geriau apsidulkinti ir megsti vaisius. Taigi, po truputį, dauguma medelių mano trešnyne tampa dviveisliais.
Viena iš pirmųjų trešnių, apsigyvenusių mūsų sode, - Paula. Pirkau ją su jau įskiepyta į viršūnę Sunburst veisle. Poskiepis - kvapioji vyšnia.
Pirmieji "signaliniai" vaisiai buvo užmegzti jau pernai. Tačiau jų neparagavom, jas sulesė sparnuotieji "vagys". Todėl visiškai užtikrintai galiu pasakyti, kad kalbos apie paukščių nelesamas geltonas trešnes yra tikriausias mitas.
Šiemet medelį dengėme tinklu, todėl "Paula" buvo paragauta ir galiu parašyt savo atsiliepimą apie šią veislę ;)
Bendra informacija, pateikiama sodininkų tinklapiuose:
Nauja, ankstyva, geltonvaisė trešnių veislė, sukurta Dobelės institute Latvijoje (2007m.). Licencijuota. Vaisiai citrinos geltonumo, gana stambūs, 6-6,5 gr., sultingi, saldūs, labai skanūs (degustacinis įvertinimas – 4,7 balo iš 5), minkštimas tvirtas. Sultys bespalvės. Vaisiai sunoksta birželio gale, gerai laikosi ant šakų. Lietingu oru vaisiai trūkinėja. Medis vidutinio augumo, atsparumas šalčiui ir ligoms geras, veislė derlinga. Kryžmadulkė, žydi vidutiniškai anksti, todėl kaip dulkininkės tinka daugelis trešnių veislių (Ovstuženka, Iputj, Jurgita, Anta, Jurgita, Mindaugė ir kt.)
Mano atsiliepimas-pastebėjimai:
Atsparumo šalčiams išbandyti nebuvo progos, - pastarosios žiemos gana šiltos. Bet tikių, kad šis latviškas "kūdikis" puikiai turėtų pernešti ir atšiaurias žiemas.
Ligomis medelis pas mus taipogi nesirgo. Nuo grybelinių susirgimų purškiu dukart metuose. Vėlyvą rudenį vario sulfatu ir pavasarį, prieš žydėjimą - Score arba Topas.
Vaisiai šiemet sunoko pirmąją liepos savaitę. Šiemet pavasaris buvo vėlyvas. Viskas vėluoja apie porą savaičių. Taigi manau, kad realus Paulos sunokimo laikas yra 3-4 birželio savaitės. Tai ankstyva veislė.
Trešnės labai gražios. Ryškiai gelonos, kiek neįprastos, nes geltonumas ne šiltai sodrus, bet labiau šaltas, toks lyg citrininis. Gana stambios. Svoris ~7gr. Nors ne kremzliškos konsistencijos, bet tikrai gana tvirtos. Labai sultingos.
Paskutinės pora savaičių prieš sunokstant buvo gana lietingos. Pavieniai vaisiai truputį patrūkinėjo, bet įtrūkimų buvo tikrai nedaug ir tie patys minimalūs.
Skonio vertinimas tikriausia pats subjektyviausias dalykas. Mūsų šeimoje labiausia vertinamos saldžios trešnės. Kuo saldesnės, tuo skanesnės :) Tas pats liečia ir obuolius, bei kriaušes. Tarkim ekspertai saldinių obuolių skonio savybes vertina nepakankamai gerai, viso kokiais 4-4,2 balo. Tačiau mums saldiniai obuoliai patys skaniausi ir jiems mes skirtume visus 4,9-5 balus ;)
Iš tokios mano įžangos, jau turėjot suprasti, kad Paula trešnės nėra tiesiog saldžios. Taip, jos skanios, saldžios, bet turi savotišką, išskirtinį "prieskonį" - tai rūgštelė. Ta rūgštelė ne šiaip įprasta rūgštelė, kuri trešnes padaro saldžiarūgštėmis. Ji labiau atkartoja citrininį vaisiaus atspalvį, - rūgštelė panaši į citrinos. Ragaujant šią trešnę, juntamas jos saldumas o į pabaigą pasijunta citrininis prieskonis. Ir jis gana ilgai išlieka burnoje, jau net baigus ragauti. Toks savotiškas, kiek netikėtas skonio atspalvis. Bet tai ir daro šiuos vaisius išskirtiniais, suteikia jiems savotiško gaivumo, lyg gertum kažkokį citrininį limonadą. Karštą dieną, norint atsigaivinti, tokios trešnės ištrauktos iš šaldytuvo būtų pats tas!
Deja, bet vistik mūsų šeimos skonio savybių vertinimas bus žemesnis nei specialistų: 4-4,2 balo.
Teigiamos šios veislės savybės:
* Atspari atšiaurioms oro sąlygoms
* Atspari ligoms
* Derlinga
* Vaisiai gana stambūs
Minusai:
* Vyraujant lietingiems orams vaisiai linkę patrūkinėti
* Kiek neįprastas skonis, kuris gali sužavėti ne visus
Komentarai
Rašyti komentarą