Kaip mūsų šeima tapom statybininkais?
Tiek aš, tiek mano žmona Lina, kilimo esame iš miesto, tačiau ryšio su gamta nesame praradę. Susiklosčius palankioms gyvenimo aplinkybėms, nedvejodami persikėlėme iš Šiaulių miesto centro į priemėstį - Ginkūnus. Čia puikus susisiekimas, daug erdvės, neišnaikinta žaluma. Tačiau ilgainiui pajutome, kad nors vieta ir puiki, bet tai nevisiškai tai, ko norėtume. Norėjosi daugiau nuosavos erdvės, kurioje galėtumėme tvarkytis tik savo nuožiūra. Beto ir sūnus Karolis paaugo, - jo privačiai erdvei bute ėmė stigti vietos. Taigi, buvo nuspręsta, kad laikas keltis iš buto į namą.
Kadangi jautėme, jog 5-6 arai nėra tai, ko mes norime, ėmėme žvalgytis į apylinkes rajone. Netgi turėjome mintį išsikelti į Anykščius, - buvome nuvykę apžiūrėti naujai statomos sodybos. Tačiau būtent po šios kelionės supratome, kad visiškoje atskirtyje nuo miesto nebūsim laimingi o ir į augančio sūnaus poreikius bendrauti su bendraamžiais reikia atsižvelgti.
Kadangi Ginkūnai, kaip gyvenama vieta mums puikiai tiko, ėmėme čia žvalgytis parduodamų mums tinkamų namų. Apie savas statybas minties nebuvo. Nei mes, nei mūsų artimieji patirties su namo statymu neturėjom, taigi ir pirmoji mintis atėjusi galvon buvo pastatyto namo pirkimas. Pavyko rasti mums tinkantį namą. Tai nutiko prieš metus. Sutarėme, kad savininkas išsikrausto o mes įsikraustome 2017m. kovą. Deja, savininkui nepavyko susitvarkyti asmeninių reikalų taip kaip jis norėjo ir atėjus laikui įvykdyti sandorį sužinojom, kad namas nebeperduodamas. Atgavome "netesybas" ir draugiškai išsiskyrėm.
Su mintimi, kad gyvensim name jau buvome taip susigyvenę, jog gaišti laiko ieškant mums tinkančio namo nebenorėjome. Nusprendėm, jog paprasčiau bus įveikti vidines baimes ir įsigijus tinkamą sklypą pasistatyti namus tokius, kokių norime.
Sutapimas ar ne, tačiau nepraėjus nei savaitei, žmona, vedžiodama šunį pamatė mums tinkamą sklypą, iš praeivių sužinojo, kas savininkai, bei pakabėjus su jais išsiaiškino, kad šie mielai sklypą parduotų. Ir pasirodo, kad vienas šalia kito yra 2 to paties savininko sklypai. Sutarus tinkamą kainą nupirkom abu ir tapom žemvaldžiais su beveik 0,5 hektaro (48+arų) pievos!
Tiek aš, tiek mano žmona Lina, kilimo esame iš miesto, tačiau ryšio su gamta nesame praradę. Susiklosčius palankioms gyvenimo aplinkybėms, nedvejodami persikėlėme iš Šiaulių miesto centro į priemėstį - Ginkūnus. Čia puikus susisiekimas, daug erdvės, neišnaikinta žaluma. Tačiau ilgainiui pajutome, kad nors vieta ir puiki, bet tai nevisiškai tai, ko norėtume. Norėjosi daugiau nuosavos erdvės, kurioje galėtumėme tvarkytis tik savo nuožiūra. Beto ir sūnus Karolis paaugo, - jo privačiai erdvei bute ėmė stigti vietos. Taigi, buvo nuspręsta, kad laikas keltis iš buto į namą.
Kadangi jautėme, jog 5-6 arai nėra tai, ko mes norime, ėmėme žvalgytis į apylinkes rajone. Netgi turėjome mintį išsikelti į Anykščius, - buvome nuvykę apžiūrėti naujai statomos sodybos. Tačiau būtent po šios kelionės supratome, kad visiškoje atskirtyje nuo miesto nebūsim laimingi o ir į augančio sūnaus poreikius bendrauti su bendraamžiais reikia atsižvelgti.
Kadangi Ginkūnai, kaip gyvenama vieta mums puikiai tiko, ėmėme čia žvalgytis parduodamų mums tinkamų namų. Apie savas statybas minties nebuvo. Nei mes, nei mūsų artimieji patirties su namo statymu neturėjom, taigi ir pirmoji mintis atėjusi galvon buvo pastatyto namo pirkimas. Pavyko rasti mums tinkantį namą. Tai nutiko prieš metus. Sutarėme, kad savininkas išsikrausto o mes įsikraustome 2017m. kovą. Deja, savininkui nepavyko susitvarkyti asmeninių reikalų taip kaip jis norėjo ir atėjus laikui įvykdyti sandorį sužinojom, kad namas nebeperduodamas. Atgavome "netesybas" ir draugiškai išsiskyrėm.
Su mintimi, kad gyvensim name jau buvome taip susigyvenę, jog gaišti laiko ieškant mums tinkančio namo nebenorėjome. Nusprendėm, jog paprasčiau bus įveikti vidines baimes ir įsigijus tinkamą sklypą pasistatyti namus tokius, kokių norime.
Sutapimas ar ne, tačiau nepraėjus nei savaitei, žmona, vedžiodama šunį pamatė mums tinkamą sklypą, iš praeivių sužinojo, kas savininkai, bei pakabėjus su jais išsiaiškino, kad šie mielai sklypą parduotų. Ir pasirodo, kad vienas šalia kito yra 2 to paties savininko sklypai. Sutarus tinkamą kainą nupirkom abu ir tapom žemvaldžiais su beveik 0,5 hektaro (48+arų) pievos!
Abu sklypai buvo tinkami statyboms, visi dokumentai tvarkingi. Negaišdami laiko ir tikėdamiesi dar šiemet pasistatyti "dėžutę", puolėme ieškoti architekto, kuris atsižvelgtų į mūsų pageidavimus ir galėtų kaip įmanoma skubiau paruošti dokumentus statybų leidimo gavimui.
Architektas buvo rastas, projektavimo darbai buvo atlikti gana sklandžiai ir svarbiausia laiku. Taigi, rugpjūčio pradžioje projektas pateiktas derinimui ir statybos leidimo gavimui, o rugpjūčio gale jau tikimės pradėt statybas.
Sveiki,
AtsakytiPanaikintidar turiu klausimą šiek tiek offtopic'ą, susijusį su Blogo struktūra:) Niekaip nepavyko rasti el. pašto adreso, ar kažkokiu būdu parašyti privačiai, kad neteršti Jūsų blogo sienos:) Jei nesunku brūkštelkit kontaktinį el. paštą, aš brūkštelsiu Jums (domina kaip bloge padarote skiltį Temos ? per layout, gadget? Bet kurį naudoti ir kaip sutaginti temas?)
Parašiau jums
Panaikinti